Gaivinantis oras apkabina pečius, kaklą ir lūpas.
Vakaro vėsa įsliūkina į vidų…
Lyg susitarę abu, liuliuoja, veda į sapnų karalystę.
Neleidžia pamiršti, kad žiema dar šalia.

Alytaus dulkės mano kūne
Dailidės vėsa mano plaučiuose
Miesto oras širdį valdo
neleidžia palikti rožės baltos…Ačiū jam…

real story

Į maršrutinį autobusiuką įlipo du vaikinai, atsisedo už manęs, garsiai kalbėjo apie roką, muzikantus, grupes, kurioms pavyko tapti žinomoms ir kurios pasisekė mažiau.Dažniausiai nesikišu į nepažįstamų žmonių pokalbius, jaučiausi žinanti daugiau už juos, turinti savo nuomonę ir norinti ją išreikšti, o gal norėjau parodyti, kad esu geresnė, daugiau išmananti? pamiršau ant nosies stypsantį spuogą, akinius, kurie bjaurojo veidą, atsisukusi pareiškiau ka ga;vpju, vaikinai pernelyg nesipriešino, leidosi į diskusiją su manim ( buvo baimės, kad pasiųs toli;D). Išlipome kartu su vienu iš vaikinų, deja, jam reikėjo į kitą pusę. Ejau gatve laiminga, kad pasakiau ką norėjau, be to pamačiau  išvaizdų juodaplaukį garbanių. Priėjusi arčiau, pamačiau, kad jis kur kas vyresnis už mane, o gal sendino marškiniai ir barzda?  bet nusukau žvilgsnį ir norėjau eit į susitikimo vietą, man po 14 minučių turėjau susitikti su klasioku. Garbanius atitraukė mano mintis, taisyklinga anglų kalba, paklausė, kur galėtų išgerti kavos, nurodžiau keletą kavinių. Gyvenu ne sostinėje , mano gimtajame mieste retai lankosi užsieniečiai, norėjosi pasiūlyti dar ką nors, bet mintys tarsi skelbė boikotą. Juodaplaukis prisistate esąs Michael’is iš Izraelio ir pakvietė mane kartu išgerti kavos, sustikau ilgai nedvejojusi, nes iškart pajutau, kad tai mano žmogus (kartais taip būna, kad supranti, jog su tuom žmogumi gali laisvai bendrauti, pamiršti atsargumą, stereotipus). Papasakojo apie save, kodėl čia atvyko, apie savo šalį,aš pasisakiau taip pat,  beje jam 25-eri, man 18… jis man padovanojo moneta, 1804m, JAV, toliau kalbėjomės apie filmus, muzika, ekonomika, kariuomenę, tautų skirtumus, ko reikia gyvenime, laimę ir panašius dalykus:), po 2 puodelių kavos pasiūlė užeiti į kliniką, kurioje dirba jo tėtis, aš bsutikau, nors mintys prisiminiau visus įspėjimu, ka dnegalima eiti pa snepažįstamus vyrus i butus ir panašiai. Klinika paprasta, keletas pacientų, turiu pridurti tai nepopuliarioji medicina, sakė, kad jo tėtis labai populiarus visame pasaulyje ir man nekilo abejonių. Sėdėjome jo kambaryje, kuriame jis apsistojęs bus visą šią savaitę, rodė video apie savo miestą, (gyvena tel avive) pasakojo apie šalį, pasiekimus, jaučiau kad kažkas ivyks, netgi truputi norėjau. Galiausiai jis mane pabučiavo, stipriai, galingai, su jėga ir impulsu, tai 1 toks mano būčinys, likau sutrikus, bet į bučinį atsakiau, jis labai daug kalbėjo, bet aš buvau tarsi šoke, tylėjau ir klausiausi, mintyse vis galvodama ką daryt, nenorėjau išeiti, bet nenorėjau ir likti , nes bijojau to kas galėjo įvykti, be to siaubas  apimdavo, kai pagalvodavau apie ktas merginas, kurias jis suzavedavo savo kelionese. po dar kelių būčinių, pasiėmiau rakinę ir išėjau namo,be abejo graziai atsisveikinau,ji manau, mane suprato,  palydėjo, bet norėjau kuo greičiau išsiskirti, pradingti…aš turiu jo kontaktus, jis turi mano numerį, turėtume susitikti šandien, bet kolka smano telefonas išjungtas ir nežinau ar jį įjungsiu…